- kriuštienė
- kriuštiẽnė sf. (2) Ilg, Vl žr. kruštienė. 1. nugrūstos miežių kruopos; grucė: Malūne dirba kriuštiẽnę J. Kriuštiẽnę kriušti, griūsti, malti KI563. Miežainė kriuštiẽnė KI524. Sumalė miežius kriuštiẽnei Plk. Vakarienei kriuštiẽnės užmerk Jrb. 2. nugrūstų miežių sriuba: Pastatė ant stalo kriuštienės bliūdą Gl. Kriuštienę reikia virti su žirniais – tai nors pavalgai Gl.
Dictionary of the Lithuanian Language.